Rūpesčiai ir džiaugsmai kuriant edukacines erdves

Vėlyvas ir šaltas pavasaris, vėtros ir liūtys – pagrindiniai sumanytų darbų vykdymo trukdžiai. Tačiau, kur yra rūpesčių, visada atsiranda gerų žmonių, ištiesiančių pagalbos ranką. Dėkojame Kėdainių rajono savivaldybei už finansinę paramą edukacinių erdvių projektui. Ačiū tariame UAB „Kėdainių vandenys“ ir Broniui Dobrovolskiui už pagalbą sprendžiant ūkinius rūpesčius, už ąžuolinius rąstus pavėsinei – Augustės ir Žydrūnės Petrauskaičių tėčiui Žydrūnui, už medžių šakų susmulkinimą – Dainos Poškutės tėčiui Gintautui. Dėkingumo žodžių sunku rasti gimnazijos pavaduotojai ūkio reikalams Loretai Grybienei ir jos vadovaujamam kolektyvui. Už nuoširdžią pagalbą dėkojame mokiniams ir mokytojams, kurie žino: „Mokykla – tai antrieji namai, nes gyvenu ir dirbu ČIA“.

Naujos edukacinės erdvės

Gimnazijos sode mokinius jau džiugina naujos lauko klasės. Informaciniuose stenduose, jaukioje mokyklos laboratorijoje galima rasti daug atsakymų į klausimus. Tiriamieji darbai nuo šiol vyks ne tik dieną, stebint augalus ir vabalus, bet ir naktimis – juk turime savo šikšnosparnius. Smėlio saloje apsigyveno nederlingų žemių karalienės – smilgos.

Pabėgti minutei nuo mokslų galima vaikštant judančiu tiltu, pojūčių taku ar prisėdus ant treniruoklių, laukiančių mokyklos sode.

Žaidimų erdvės

Siekiant, kad mokiniai prasmingai leistų pertraukas, mokyklos kieme kuriamos žaidimų erdvės. Edukaciniai žaislai, žaidimų aikštelės padeda pažinti pasaulį, lavina atmintį, ugdo draugiškumą, skatina fizinį aktyvumą.

Mokomieji stendai

Šiuolaikinės mokyklos tikslas – žadinti mokinių smalsumą, kūrybiškumą, norą ieškoti atsakymų į kiekvieną nežinomą klausimą. Mokomieji stendai gamtos mokslus daro patrauklius, o patį mokymosi procesą įdomesnį ir kūrybiškesnį.

Poilsio zonos

Mokykloje kiekvienais metais kuriamos naujos poilsio erdvės. Pabūti vienumoje, pabendrauti su draugais mėgsta ne tik mokiniai, bet ir mokytojai.

Lauko klasės

Lauko klasės – puiki erdvė mokymuisi, stiprinanti vaikų santykį su gamta. Čia galima atlikti stebėjimus, tyrimus, vesti įvairių dalykų pamokas, organizuoti projektus, renginius.

Erdvės istorinei atminčiai

Istorinė atmintis – tautos stiprybės pagrindas. Tik prisimindami krašto žmones, perduodami prisiminimus iš kartos į kartą, išsaugosime savo krašto savitumą. Gimnazijoje sukurta erdvė „Vilties traukinys“. Tai priminimas apie Krakių apylinkių žmonių ištremtus į Sibirą. Mikalojui Katkui, krašto etnografui, pirmajam Lietuvos diplomuotam agronomui – „Tiriamieji laukeliai“.  Informacinis stendas, skirtas prisiminti čia stovėjusį  Krakių Šv. Kotryniečių vienuolyną.

Pamokos edukacinėse erdvėse

Į gimnazijos sodą atėjo pavasaris...

"Mano žalioji palangė"

Jau trečius metus iš eilės mūsų gimnazija dalyvauja ekologiniame konkurse „Mano žalioji palangė”, kurį organizuoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Šiais metais palangei įkurti buvo pasirinkti kambariniai vaistiniai augalai, kurie dauginami vegetatyviškai. Pirmojo aukšto koridorių puošia alijošius, didžiažiedės ir kvapniosios pelergonijos. Palangė pavadinta „Mano močiutės palangė”.
Džiugu, kad iš 600 konkurse dalyvavusių švietimo įstaigų, mūsų palangė pateko tarp 30 geriausiųjų. Gegužės 20 dieną VU botanikos sode vyks baigiamasis renginys, kurio metu bus apdovanojami geriausių darbų autoriai.Daugiausiai „patiktukų’ surinkusios nuotraukos komandai bus įteiktas sertifikatas „Metų žalioji palangė“

Rudens darbai erdvėje "Keturi vėjai"

Nužydėjus gėlynams į darželius pakviečia rudeniniai darbai. Mokiniai renka sėklas, nurauna sudžiūvusius augalus ir pasodina svogūnines gėles, iškasa jurginų gumbus. Atliekas kompostuoja. Sutvarkyta bei paruošta žemė ramiai gali laukti žiemos šalčių ir už tai dėkoti mokiniams ir mokytojams, kurie organizuoja netradicines pamokas.

Trečiokų pamokėlė

Trečios klasės mokiniai, vadovaujami mokytojos Vilmos Cechanavičienės, ne tik puoselėja žaliąsias palanges gimnazijoje, bet ir mielai talkininkauja edukacinėje erdvėje „Keturi vėjai“. Šį kartą sodino pačių išaugintas gėlytes ir prieskonius.
Dėkojame vyresnių klasių vaikinams, kurie padėjo paruošti žemę sodinukams.

Geografinių - botaninių stebėjimų aikštelė "Keturi vėjai"

Čia sužinosite ne tik vėjo kryptį, bet ir kurioje pusėje yra pasaulio šalys, valstybės, miestai. Atstumų rodyklės – tai gimnazijoje besimokančių mokinių namai. Kodėl keturi vėjai? Pasaulio centras – kur stovi tu, aplinkui – visas pasaulis. Pažink jį gamtoje.
Šiaurė (seniau Žiemiai) – vakarų kultūroje laikoma pačia svarbiausia pasaulio šalimi, nes žinant ją, galima sužinoti ir kitas pasaulio šalis. Tai nuostabios žiemos, sniegas, šaltis ir mieganti gamta, kurioje išgyvena tik stipriausieji. Daugiamečiai augalai.Jų stiebai nesumedėja – stiebai ir lapai paprastai sunyksta artėjant žiemai, pavasarį išleidžiami nauji ūgliai.
Rytai.Į rytus sukasi žemė, iš tenai, mums atrodo, kyla saulė. Mokslininkai sutaria dėl vieno dalyko – prieskonių tėvynė yra Rytai. Neabejotina ir tai, kad visi populiarieji prieskoniai kilo iš laukinių augalų. Nemažai jų yra laukiniai, nesukultūrinti iki šiol.
Pietūs – viena keturių pasaulio šalių, esanti prieš šiaurę. Pas mus sugrįžta saulė ir gėlių karalystė. Čia auga šilumą mėgstantys vienmečiai ir dvimečiai augalai. Vienmetis augalas sudygsta iš sėklų, pražysta, peržydi ir sunyksta per vienerius metus.
Vakarai yra pasaulio kryptis į priešingą pusę nei sukasi Žemė arba, kitaip tariant link Saulės nusileidimo vietos.Vakarai naudojami nurodant koordinates ir navigacijai. Pavasario lygiadienio (kovo 21 d.) ir rudens lygiadienio (rugsėjo 23 d.) taškuose Saulė leidžiasi tiksliai vakarų pusėje. Malonu pasitikti saulėlydį su puodeliu arbatos.
Projektą parėmė Lietuvos žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė

Edukacinė erdvė "Kerpių ekologija"

Kerpės – simbiotinis organizmas, kurį sudaro grybai ir dumbliai. Jie vieni kitiems reikalingi. Grybai ima iš aplinkos vandenį su neorganiniais junginiais ir jį atiduoda dumbliams. Dumbliai fotosintetina organinius junginius, reikalingus grybui.
Kerpių gniužulai nedaro jokio blogo poveikio medžiams. Prie medžių kamienų kerpės tik prisitvirtina, o visą drėgmę ir maisto medžiagas gauna iš oro. Kerpės labiau mėgsta augti ant senesnių ir samanotų medžių, ypač nudžiūvusių, pavėsingesnėse ir drėgnesnėse vietose.
Kerpės iš aplinkos sugeria ne tik ryto rasą, bet ir teršalus. Ypač pražūtingai kerpes veikia rūgštieji krituliai, kurie susidaro pramonės įmonėms ir automobiliams teršiant orą. Rūgščiai patekus į kerpės gniužulą, jo ląstelėse sutrinka medžiagų apykaita. Tokia kerpė gali žūti. Todėl kerpės – geri indikatoriniai augalai oro užterštumui nustatyti.
Mokyklos teritorijoje augančių kerpių gausa rodo, kad kvėpuojame švariu oru.

Edukacinė erdvė "Grūdo kelias"

Erdvėje mokiniai gali susipažinti su grūdų įvairove, stebėti jų augimą ir mokytis atskirti grūdines kultūras. Rudenį sugrįžę į mokyklas bando rišti pėdus, statyti juos į gubas, pasiruošia šiaudų dailės ir darbelių pamokoms.

Edukacinė erdvė "Medžio istorija"

„Medžio istorijos” erdvėje mokiniai turi galimybę artimiau susipažinti su medžiu, palyginti medienos, žievės skirtumus, bandyti suskaičiuoti metus. Prie kiekvieno pavyzdžio prisegta informacinė lentelė, kurioje nurodytas medžio vidutinis amžius, aukštis. Šalia puikuojasi spygliuočių medžių kankorėžiai, o paruošta žemė laukia pirmųjų daigelių iš pačių surinktų medžių sėklų.

Edukacinė erdvė "Mokyklos teritorijoje perintys paukščiai"

Mokyklos teritorija užima 6 hektarus. Čia auga daug miško medžių, vaismedžių ir krūmų, todėl ir paukščių įvairovė didelė. Jie mus džiugina savo giesmėmis, gaudo vaismedžių kenkėjus. Paukščiai peri uoksuose, lizduose ir mokinių pagamintuose inkilėliuose. Inkilų alėjoje iškabinti paukščių nameliai sunumeruoti, kad mokiniai galėtų atlikti perinčių paukščių stebėjimus. 1-20 numeriais pažymėti inkilai skirti varnėnams, 30-32 – didžiosioms zylėms, 33-37 – margasparnėms musinukėms. Ši informacija jus pasitiks stende, vos pasuksite sodo link. Dalyvaudami netradicinėse gamtos pažinimo ir biologijos pamokose, mokiniai pastebėjo dar gausesnę paukščių įvairovę. Todėl tyrimams ir kūrybai ribų nėra

Edukacinė erdvė "Žalioji palangė"

Jau nuo rugsėjo mėnesio biologijos mokytojų iniciatyva pradedamas vykdyti projektas „Prieskonių palangės”. Iš daržų ant valgyklos palangių sugrįžta prieskoniai, kurie visą žiemą tarnaus grožiui, gamtai pažinti ir maistui gaminti. Toks dalyvavimas projektuose skatina mokinius ieškoti formų, kaip atskleisti savo santykį su gamta.

Edukacinė erdvė "Kas yra kompostas?"

Kompostas (lot.compono) – pūdinys skirtingo mineralizacijos lygio įvairių organinių medžiagų mišinys. Kompostavimas yra natūralus procesas, kuomet gamta pati perdirba atliekas. Tai prižiūrimas organinių medžiagų skaidymas, kurį atlieka įvairūs mikroorganizmai ir bestuburiai, kaip antai erkės, šimtakojai, vabalai, auslindos, sliekai ir sraigės.
Patekęs į dirvą kompostas suyra išskirdamas pagrindines augalų maistines medžiagas – azotą, fosforą, kalį ir kitus mikroelementus. Tai natūrali trąša.
Pūdymo būdu galima perdirbti daugiau kaip 50 proc. buitinių atliekų!
Mokyklos teritorijoje daugiausia augalijos sudaro lapuočiai medžiai, todėl didžiausi pagalbininkai rudenį tvarkant lapus yra moksleiviai, kurie padeda sugrėbti, sunešti į komposto krūvą, o pavasarį kruopščiai sukasa, nes kompostas reikalingas gėlių daigams. Mokiniai dirba kartu su aptarnaujančiu gimnazijos personalu ir mokosi gėlių sėjimo, dauginimo, priežiūros. Todėl visiems malonu po vasaros atostogų sugrįžti į mokyklą žinant, kad kiekvieną pasitiks išpuošta gimnazijos aplinka.

Edukacinė erdvė "Serbentynas"

Bendradarbiaudama su Lietuvos žemės ūkio mokslinių tyrimų institutu Babtuose (Kauno rajone) mūsų gimnazija įvykdė projektą, kurio dėka jau daug metų didžiuojasi puikiu serbentynu. Vasarą juodųjų serbentų uogomis gali smaguriauti visa bendruomenė, o pavasarį serbentynas – puiki edukacinė erdvė biologijos ir gamtos pažinimo pamokoms.

Sodas

Didžiausia vertybė – mūsų sodas: čia vyksta gamtos pažinimo, darbelių, biologijos, dailės pamokos, o sodo derlius dovanoja produktus maistui gaminti technologijų pamokose. Gamtos pažinimo pamokose mokiniai gauna užduotis ir dirbdami grupėse renka bei džiovina augalus herbarams, fotografuoja augalus – grybus, samanas – bei gyvūnus. Į biologijos pamokas kviečiame visažinį senolį – buvusį tremtinį, sodininką Juozą Meškuotį, kuris perduoda savo ilgametę patirtį, kaip reikia genėti serbentyną ir sodą, moko vaikus obelų skiepijimo paslapčių, kaip anksti atpažinti sodo ligas.

Žalioji klasė "Po beržais"

Turime nuostabią ilgamečių pedagogų pasodintą žaliąją klasę „Po beržais”. Čia vyksta dorinio ugdymo, lietuvių literatūros pamokos, įvairūs susitikimai. Mokiniai mėgsta šią vietą pertraukų ir atostogų metų, rimtiems pasėdėjimams ir linksmoms šėlionėms.

"Po pelėdos sparnu"

Kiekvieną pavasarį pražydusios alyvos sukviečia į literatūrinių skaitinių popietę „Po pelėdos sparnu”, kur geriausius mokslo metų darbus pristato patys moksleiviai literatai.

Stadionas

Dėka kūno kultūros mokytojų Roberto Kaselio ir Romualdo Varno mūsų gimnazija eilę metų patenka į sportiškiausių mokyklų sąrašą Lietuvoje, stiprūs varžovai rajone ir ypač reiklūs mokiniams gimnazijoje. Mokiniai savo jėgas išbando tradicinėse tarpklasinėse krepšinio, tinklinio, teniso varžybose ir rudens bei pavasario krosuose. Čia užaugo mūsų čempionai A. Kavaliauskaitė, D. Liutinskis, A. Rudenko ir kiti, kurie garsina mūsų mokyklą ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.