– vertina ir padeda spręsti problemas, susijusias su įvairiais vaikams kylančiais sunkumais (pagrindinių vaiko reikmių tenkinimo, saugumo užtikrinimo), dirba su vaikais priklausomais nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, patiriančiais seksualinį bei fizinį išnaudojimą, vykdo saviraiškos ir saviaktualizacijos, mokymosi motyvacijos, lankomumo, užimtumo, emocinių ir elgesio bei kitų problemų sprendimo prevencines programas;

– padeda tėvams ar teisėtiems vaiko atstovams ugdyti savo vaiką; suprasti jo socialinius ir psichologinius poreikius, jų teikimo svarbą, geriau suprasti vaiko, turinčio vystymosi sunkumų poreikius, tėvų teises ir pareigas. Informuoja tėvus apie jų teisę gauti socialinę – pedagoginę pagalbą;

– bendradarbiauja su auklėtojais, kitais pedagogais, specialistais, įstaigos administracija sprendžiant vaikų socialines – pedagogines problemas, ieškant efektyvių pagalbos būdų; teikia siūlymų, kaip būtų galima gerinti socialinį – pedagoginį klimatą, sukurti jaukią, saugią darbo aplinką;

– nuolat palaiko ryšius su vietos bendruomene ir įvairiomis įstaigomis, rūpinasi gyvenamosios aplinkos pritaikymu vaiko poreikiams;

– tiria socialinės – pedagoginės pagalbos poreikį. Organizuoja ir koordinuoja socialinės – pedagoginės pagalbos teikimą ir vertina jos kokybę;

– kartu su įstaigos personalu, visuomeninėmis organizacijomis ir socialiniais partneriais iš kitų institucijų atlieka šviečiamąjį-informacinį darbą;

– inicijuoja, organizuoja socialinių projektų kūrimą ir jų įgyvendinimą;

– inicijuoja išteklių, kurie būtini vaikų ir jų šeimų poreikiams patenkinti, gavimą;

– palaiko ryšius su įvairiomis valstybinėmis įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis teikiančiomis socialinę, psichologinę, teisinę pagalbą;

– atstovauja ir gina vaikų teises švietimo įstaigoje, teisėsaugos ir kitose institucijose;

– kartu su klasių auklėtojais, kitais ugdytojais rūpinasi vaikų socialinių įgūdžių ugdymu;

– lanko vaikus namuose, jeigu klasės auklėtojas neturi tam galimybių.